Mūsų siūlomi maršrutai
Mūsų siūlomi maršrutai yra Aukštaitijoje. Taip pat norėtume pažymėti, kad maršrutų informacija yra pastoviai atnaujinama! Nauji vietų aprašymai ir foto, jūsų patogumui ;)
Mūsų naudojama įranga
Klientams siūloma, baidarių įranga.

Maršrutai

Žygis Gražutės regioniniu parku

Žygis Gražutės regioniniu parku

Istorija

Nors Šventoji teka per Dūkšto ežerą, bet tarp Dūkšto ir Luodžio ežerų ji sunkiai praplaukiama, todėl kelionę geriausia pradėti nuo Luodžio ežero. 2 didelės (Sadausko ir Astravo) ir 2 mažos salos.Tai šeštas pagal dydį Lietuvos ežeras (plotas 1320 ha). Pakrantės vaizdingos, todėl ežerą verta apiplaukti. Prie ežero yra keletas stovyklaviečių: šiaurės vakarų ir rytiniame krantuose regioninio parko administracijos prižiūrimos stovyklavietės (Puiki starto pozicija nenorintiems plaukti visu ežeru).

Vakarinėje pakrantėje įsikūręs Salako miestelis (apie 600 gyv.). Dabar tai seniūnijos centras: jame yra pagrindinė mokykla, paštas, vaistinė parduotuvių. Salakas Lietuvoje garsus savo neogotikine (pastatyta 1911 m.) tašytų akmenų Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia, iš kurios 72 m aukščio bokšto atsiveria puiki miestelio ir Luodžio ežero panorama. Salake yra Gražutės regioninio parko lankytoju centras, kuriame teikiama informacija apie lankytinas parko vietas; mėgėjiškas V. Žilinskienės jūrų muziejus, turintis ne vieną tūkstantį jūrinių eksponatų. Salakas minimas nuo 1387 m. Ilgą laiką (iki XX a. vidurio) jis buvo valsčiaus centras. Miestelis pavadintas buvusio Salako ežero (kuris, pastačius Antalieptės vandens jėgainę, įsiliejo į Duseto ežerą), vardu. Remiantis kita versija, gyvenvietė kadaise buvusi apsupta ežerų, tarsi saloje, todėl jos gyventojai vadinti salokais. Dar viena versija teigia, kad kadaise miestelis vadintas Sakalu, kadangi vietiniai medžiotojai auginę daug sakalų. Salako herbas - nutarta pasirinkti tašytus bažnyčios pamatų akmenis, stiprią sąsają su dvasingumu (kryžiaus simbolis) ir sakalą, kaip artimą miestelio pavadinimui žodį – skaitant miestelio pavadinimą (Salakas) iš galo gaunamas Sakalas.

Maršrutas

Iš Luodžio 0,4 km ilgio Šventosios pertaku esančiu šiaurės vakarų krante, patenkame i Luodykščio ežerą.  Jo ilgis 1 km. Šiauriniame Luodykščio krante, Šventosios slėnis prižėlęs vandens augmenijos, tad geriausia orientuotis pagal miško kontūrus. Plaukiama šia 3 km. atkarpa kol pasiekiamas Salako-Rūsteikių kelio tiltas. Už tilto Šventoji įteka i Asavo ežerą. Jo šiauriniame krante - trys stovyklavietės Asavo ilgis 3,1 km yra dvi salos. Vaizdingu sąsiauriu jungiasi su Asavėlio ežeru. Abiejų ežerų pakrantėse auga miškai. Asavėlį Šventoji 0,9 km pertaku jungia su Ūparto ežeru. Jo ilgis 2,3 km. Krantai aukšti vaizdingi. Nors ežeriukas nedidelis turi regykla ir salą. Praplaukus Zarasų - Biržūnų kelio tilta, per buvusio Tiltiškių malūno užtvanka laiveliai pernešami. Tiltiškių vandens malūne įrengtas energetikos muziejus turintis per 2000 eksponatų.

Prasisideda Antalieptės tvenkinio potvanka. Nebetoli Dūkšto - Salako - Degučių kelio tiltas per Šventają. Abiejose upės pusėse - regyklos. Marių krantuose yra daug kaimo turizmo sodybu ir poilsiaviečių tad keliautojai nusprende pratesti zygi gali pernakvoti ir tęsti kelione mariose turinčiose 50 salu, dydziausia iš jų Blėkiškių (75 ha). Tvenkinio pakrančių grožis ir tyras vanduo nepaliks abiejingu, gamtos myletojai čia suras puikių vietų praleisti laika. Šalia šio žygio pabaigos galime pasiūlyti stovyklavietę - www.poilsiszarasuose.lt.

<< Visi maršrutai