Mūsų siūlomi maršrutai
Mūsų siūlomi maršrutai yra Aukštaitijoje. Taip pat norėtume pažymėti, kad maršrutų informacija yra pastoviai atnaujinama! Nauji vietų aprašymai ir foto, jūsų patogumui ;)
Mūsų naudojama įranga
Klientams siūloma, baidarių įranga.

Maršrutai

Dviračių žygis Gražutės Regioniniame Parke

Vieta 1 - Gulbinės liepos

Saugomas gamtos paminklas. Trikamienės liepos senovėje buvo garbinamos. Tikėta, kad jos turi antgamtinių, gydomųjų savybių. Manyta, kad liepų karnos ir lazdos apsaugo nuo piktų dvasių, į jas netrenkia perkūnas. Liepa buvo likimo deivės Laimos ir meilės deivės Mildos buveinė. Jau vėlesniais vėlių kulto laikais tikėta, kad liepose gyvena mirusių moterų vėlės.

Vieta 2 - Apkartų pilkapiai

respublikinės reikšmės archeologijos paminklas - yra valstybiniame Gražutės miške. Pilkapyną sudaro penki 1m aukščio ir 6-8 m skersmens sampilai. Aplink sampilus pastebimos griovių žymės. Spėjama, kad pilkapiuose laidota IX-XII amžiuje. Deja, kaip ir daugelis krašto pilkapių, Apkartų pilkapiai nukentėjo nuo "lobių ieškotojų".

Vieta 3 - Bielkaučyznos piliakalnis

dar kitaip vadinamas Batarėja. Įrengtas atskiroje kalvoje. Šlaitai statūs, iki 15 m aukščio. Šiaurrytinėje pusėje yra išlikę du gynybiniai pylimai ir trys grioviai. Visą piliakalnį juosia terasa. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžioje.

Vieta 4 - Rusteikių kaimo sentikių cerkvė

tai vietinės reikšmės architektūros paminklas. Remiantis archyviniais dokumentais teigiama, kad Rusteikių sentikių bendruomenė susikūrė 1890 metais. Iki šių dienų išliko medinė cerkvė, pastatyta 1908 metais.

Vieta 5 - Rusteikių pilkapiai

yra apie 1,2 km į pietus nuo Rusteikių kaimo, Tūmiškių miške. Pilkapyną sudaro 10 neaukštų, įvairaus dydžio, griovių juosiamų sampilų.

Vieta 6 - Švento ežeras

Parke tyvuliuoja unikalus benuotakis Švento ežeras, kurio vandens horizonto svyravimai didžiausi iš visų šalies ežerų - kas 30 metų krištolinis ežero vanduo tai pakyla, tai vėl nusenka 3 m. Vandens skaidrumas net 6,5 m! Ne veltui šį ežerą mokslininkai vadina Lietuvos Baikalu. Švento ežero krantai lėkšti, atabradai dideli, smėlis grynas, baltas, smulkus, visai kaip prie jūros...

Vieta 7 - Žagarinės kaimo senosios kapinės

tai valstybės saugomas istorijos paminklas. Kapinaitėse atgulė senojo kaimo gyventojai. Užeikite, galbūt tik jums pavyks perskaityti seną antkapyje iškaltą epitafiją ar rasti senųjų kryždirbių nukaltą kryžių.

Vieta 8 - Tiltas per Šventąją

Deja, iki mūsų dienų iš šio architektūrinio statinio upės vagoje beliko tik keturkampis iš rastų suręstas polis, sutvirtintas akmenimis. O seniau tiltu iš Žagarynės kaimo gyventojai drąsiai važiuodavo net dvikinkiais vežimais. Beveik 250 km ilgio Šventoji - didžiausias Neries intakas ir ilgiausia upė, kuri visa teka Lietuvos teritorija. Anot rašytinių šaltinių, joje buvo krikštijami pulkai suvarytų žmonių, todėl upė pavadinta Šventąją.

Vieta 9 - Salako pušis

1927 metais prie šios pušies Luodžių dvaro grafas Jurgis Žiunienas įteikė žemės nuosavybės dokumentus keletui Salako valstiečių, kurie priklausė jo dvarui. Žemę grafas padovanojo, šiam įvykiui paminėti pušyje pakabintas kryžius su data.

Vieta 10 - Senosios žydų kapinės

kada įkurtos Senosios žydų kapinės - nėra žinoma, bet paskutinį kartą jose laidota 1941 metais. Antkapiuose hebrajų kalba aprašyta trumpa velionio biografija.

Vieta 11 - Gražutės regioninio parko lankytojų centre

(Laisvoji aikštė 14, Salakas) teikiama profesionali, išsami informacija apie lankytinas regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, stovyklavimą. Lankytojų centre įrengta Salako krašto etnografinė ekspozicija.

Vieta 12 - Aukstaitijos Baidarių Centras

Vieta 13 - V. Žilinskienės

Lankytojų centre veikia V. Žilinskienės "Jūrų muziejus". Jame ne vieną dešimtmetį kauptos jūrų grožybės skaičiuojamos jau ne vienu tūkstančiu: didžiulis omaras, japonų jūros ežiukas, džiovintas rykliukas, Indonezijos salose naudoti pinigėliai, spalvoti koralai. Čia eksponatus ne tik paliesite, iš arčiau pažiūrėsite, bet ir prie ausies juos priglaudę ošiančią jūrą išgirsite...

Vieta 14 - Totorių kapinės

Į pietus nuo miestelio yra totorių kapinės. Tai vienintelės Aukštaitijoje veikiančios musulmoniškos kapinės. Jos stebina čia užklydusį turistą ant paminklų iškaltais hebrajiškais rašmenimis ir islamiškais simboliais, kapavietės atgręžtos į rytus - į garsiąją Meką.

Vieta 15 - Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia

Salako miestelis garsus savo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo atlaidais bei unikalia neogotikine tašytų akmenų Švč. Mergelės Sopulingosios bažnyčia. Jos bokštas kyla į svaiginantį 72 m aukštį, nuo kur atsiveria apylinkių panorama į miestelį ir Luodžio ežerą (1320 ha) - tai šeštas pagal dydį ežeras šalyje. Jis unikalus dviem kelių šimtų metrų ilgio bei 20-30 m pločio nerijomis - ragais.

Vieta 16 - Šv. Jono Nepamuko koplytėlė

Šalia kelio į Degučius - 1930 metais Petro Ivanausko pastatyta dviaukštė Šv. Jono Nepamuko koplytėlė. Šis šventasis pagal katalikišką tradiciją yra tiltų, žvejų ir skenduolių globėjas.

Vieta 17 - Kunigokalnis

Padavimas pasakoja, kad baudžiavos laikais Salako apylinkėse gyveno kunigas, turėjęs labai daug žemės. Su darbininkais, kurie dirbo jo žemę, kunigas elgėsi žiauriai: versdavo sunkiai dirbti, dažnai mušdavo ir kitaip bausdavo. Jo laukuose ir buvo šis didelis kalnas - užlipdavo kunigas ant jo ir žiūrėdavo, ar darbininkai netinginiauja.

Vieta 18 - Čepeliškių pilkapiai

tai IX-XII amžiui būdingi pilkapiai. Sampilai yra iki 14 m skersmens ir 2,5 m aukščio, apuosti grioviais. Kai kurie pilkapiai apardyti "Lobių ieškotojų"

Vieta 19 - Kiemionių piliakalnis

įrengtas kalvoje, šiauriniame Ligajų ežero krante. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - I tūkst. pradžia. Pietinio jo šlaito aukštis yra net 14 m, kiti - nuolaidesni. Rytinėje piliakalnio papėdėje 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietės liekanų - tai piliakalnį įrengusios ir jį, kilus pavojui, gynusios žmonių bendruomenės gyvenamoji vieta.

Vieta 20 - Antalieptės marių vaizdas

Lankytojų mėgstamas Kiemionių kaime esantis aukštas šlaitas, nuo kurio atsiveria įlankų ir pusiasalių išraizgytas Antalieptės marių (1911ha) vaizdas. Jos susiformavo 1959 metais, patvenkus Šventosios upę ties Jūžinto ežeru ir pradėjus eksplotuoti Antalieptės hidroelektrinę. Vandens lygis pakilo 7 m, ir 26 ežerai susijungė į vieną reto gražumo vandens telkinį su 50 salų.

Vieta 21 - Energetikos muziejus

Tiltiškių vandens malūne veikia Energetikos muziejus. Jame per 2 tūkst. eksponatų: savadarbės kaimo žibalinės, žvakidės, žvejų, šiltnamių ir kitokios lempos, elektros lemputės - nuo pačių didžiausių iki miniatiūrinių, telpančių žmogaus kraujagyslėse, ryšių, radiotechnikos ir kitokios lempos, sukeliančios ne tik švytėjimą, bet ir skleidžiančios rentgeno, baktericidinius spindulius (tel. 8 ~ 385 45572)

Vieta 22 - Eglės sesės

išlakios, į 32 m aukštį besistiebiančios eglės stebina visus savo keistais 3,5 m aukštyje suaugusiais kamienais. Medžiai paskelbti gamtos paminklais.

Vieta 23 - Samaukos pilkapynas

jį sudaro trys sampilai, kurie vienas nuo kito nutolę per 8-17 m ir apjuosti griovių. deja, kaip ir daugelis šalies pilkapių, jie iškasinėti "lobių ieškotojų". Pilkapiuose laidota IX-XII amžiuje.

Vieta 24 - Janinos Milašienės ekologinis bitininkystės ūkis

pagrandų kaime. Smaližiams ir smalsuoliams siūlome būtinai pasibelsti į šios sodybos duris. Maloni šeimininkė, kuri jau daugiau nei keturiasdešimt metų bitininkauja, mielai jus priims, skaniai pavaišins, pamokys, kaip gražiai sugyventi su kartais skaudžiai geliančiais vabzdžiais.

<< Maršruto aprašymas
Didesnį žemėlapį .pdf formate rasite paspaudę čia